01 Nov Kaip atpažinti ir suprasti psichikos sutrikimus: palaikymas prasideda nuo žinojimo
Psichikos sveikata yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau kalbos apie psichikos sutrikimus dažnai lydi baimė, nežinojimas ir gėda. Šie jausmai ne tik apsunkina pagalbą ieškančiam žmogui, bet ir sukuria didžiulius emocinius iššūkius jo artimiesiems
Psichologė Jonė Piekuraitė-Dudėnė šiame įraše dalijasi savo įžvalgomis, siekdama sumažinti nežinomybės naštą ir suteikti tvirtą žinių pagrindą, kaip atpažinti psichikos sutrikimus, tinkamai reaguoti ir kaip svarbu pasirūpinti savimi, kad galėtumėte padėti kitiems.
Su kokiais didžiausiais emociniais iššūkiais susiduria žmonės, kurių artimieji serga psichikos ligomis?
Psichikos liga paveikia ne tik sergantį, bet ir artimuosius. Ir tai nėra tik apie psichikos ligą, juk artimiausi žmonės yra tie, kurių gyvenimo kasdienybė susijusi, o bendravimas dažnas, todėl artimuosius paliečia tiek džiugūs, tiek sunkūs gyvenimo įvykiai, o liga – vienas jų. Kadangi gyvenimai glaudžiai susiję, emociniai iššūkiai jaučiami kasdienybėje. Tyrimai atskleidžia, kad artimieji gali išgyventi miego sutrikimus, depresijos ar nerimo simptomus, taip pat sunkumus . Šalia to, santykyje su aplinkiniais artimieji gali išgyventi gėdą, kaltę ar net izoliacijos ir vienišumo jausmą.
Kiek svarbus yra artimųjų vaidmuo ir palaikymas žmogaus gijimo kelyje? Ar tai gali būti lemiamas veiksnys?
Artimųjų palaikymas labai svarbus ir tai gali būti taip pat svarbu kaip ir medikamentinis gydymas, tačiau lemiamu veiksniu to nedrįsčiau vadinti, tai tarsi suponuotų, kad žmogui, (dar) neturinčiam palaikymo neverta ieškoti pagalbos ir sveikti. Nesutinku, nes gyvenimo etapais, kai palaikymo trūksta iš artimųjų, tokiu pat stipriu palaikymu gali būti draugai, sergančiųjų bendruomenės, grupinė arba individuali terapija.
Kokių frazių ar elgesio modelių reikėtų vengti bendraujant su psichikos sunkumų turinčiu artimuoju, kad nepablogintume situacijos?
Turbūt kiekvienas galėtume pabandyti įsijausti arba prisiminti atvejį, kai turėjome rimtesnę problemą, galbūt sirgome ar skaudėjo ką nors, kaip tokiu atveju norime, kad artimi žmonės reaguotų? Dažniausiai pavykus įsijausti suprantame, kad labiausiai reikia palaikymo, įsiklausymo. Skausminga, kai išgyvename nuvertinimą, sunkumų neigimą, netikėjimą ar kritiką. Prielaidos, kad sergantysis yra silpnas arba problemos yra išgalvotos, gali žeisti ir kurti izoliacijos jausmą.
Ką daryti, jei artimasis atsisako pripažinti problemą ir nenori jokios pagalbos?
Tokia situacija partneriui arba šeimos nariui išties sudėtinga. Gali aplankyti bejėgystė ir pyktis ar baimė dėl ateities. Tokiomis aplinkybėmis neretai tenka skaudžiai susidurti su savo galimybių ribomis, nes už kitą žmogų negalime pasveikti. Labai svarbu pasirūpinti savimi, nors tuo metu dažniausiai norisi rūpintis artimuoju. Priminti sau, kad padarėte tiek, kiek galėjote ir būsite šalia, jei prireiks. Taip pat įsivertinti, kiek ir kaip galite būti šalia, kad išlaikyti savo emocinę sveikatą, kuri ne ką mažiau svarbi. Artimajam galite palikti informacinę skrajutę apie pagalbos būdus, parekomenduoti knygą, pasakyti, kad galite palydėti pas specialistą, jeigu norėsi. Svarbu nepamiršti, kad jeigu jaučiate, kad yra grėsmė paties sergančiojo sveikatai arba gyvybei, būtų svarbu pasitarti su specialistu ar kreiptis skubios pagalbos.
Kokį vieną mažą, bet svarbų žingsnį žmogus, perskaitęs šį naujienlaiškį, galėtų žengti jau šiandien, kad pagerintų savo ar savo artimojo emocinę būklę?
Gali skambėti kaip jau girdėti patarimai, tačiau daugumai žmonių bent šiek tiek geriau jaustis dažnai padeda pokalbis su draugu, buvimas gamtoje, fizinis aktyvumas. Kitas dalykas, kurį pastebiu, tai kad neretai tikimės ryškaus ir esminio pagerėjimo, bet svarbu matyti ir nedidelį pokytį, todėl mažesni lūkesčiai sau ir artimiesiems gali padidinti norą imtis veiksmų ir pastebėti jų efektą.
Rūpestis ir atjauta yra galingiausi įrankiai kovoje su nežinomybe. Nepamirškite, kad ieškoti pagalbos – sau ar artimajam – yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
Nėra komentarų