29 Жов Kaip padėti, kai tamsa atrodo neįveikiama: žingsniai link vilties
Savižudybės tema – viena jautriausių ir sudėtingiausių mūsų visuomenėje. Tai skaudi realybė, paliečianti tūkstančius žmonių: ne tik tuos, kurie patiria vidinį skausmą, bet ir jų artimuosius, draugus bei kolegas. Nors kalbėti apie tai sunku, atviras ir palaikantis pokalbis yra pirmas ir svarbiausias žingsnis, galintis išgelbėti gyvybę. Baimė, nežinojimas, kaip reaguoti, ar mitai, gaubiantys šią temą, dažnai tampa kliūtimi laiku suteikti ar paprašyti pagalbos.
Svarbu suprasti, kad mintys apie savižudybę nekyla staiga – tai ilgai besikaupiančio skausmo ir vienatvės išraiška. Todėl atpažinti ženklus, išdrįsti paklausti ir žinoti, kaip tinkamai padėti, yra gyvybiškai svarbu.
Šiame įraše psichologė Вайва Клімайте dalijasi savo įžvalgomis ir atsako į svarbiausius klausimus: kaip atpažinti ūmią savižudybės krizę, kaip turėtų reaguoti artimieji ir kokie yra efektyviausi pagalbos būdai, siekiant sugrąžinti viltį ir norą gyventi.
Apie savižudybės krizę: svarbiausi klausimai ir atsakymai
1. Kokia yra pirmoji pagalba žmogui, patiriančiam ūmią savižudybės krizę?
Savižudybės krizė paprastai kaupiasi ilgą laiką, žmogus, besidedant rūpesčiams, ima via dažniau pagalvoti apie savižudybę, o ilgainiui – ir svarstyti konkrečias nusižudymo aplinkybes. Taigi savižudybė visada yra procesas, kuris baigiasi veiksmu. Tokioje sudėtingoje ir pavojingoje situacijoje, kai savižudybė ima atrodyti vienintele išeitimi, svarbiausia nelikti su tuo vienam. Pasakyti kam nors iš artimųjų, išsipasakoti, ir kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus ir/arba psichiatrus, kurie padės surasti tinkamiausią kelią. O dar geriau – kalbėtis ir kreiptis pagalbos kiek išeina anksčiau, kol krizė dar netapo tokia pavojinga.
2. Kaip turėtų reaguoti artimasis, išgirdęs apie mintis nusižudyti? Kokių klaidų nedaryti?
Išgirdus, kad artimasis svarsto apie savižudybę, pirmiausia svarbu likti dėmesingu, išklausyti, nenuvertinti tokių minčių („ai, nieko čia tokio, praeis, eikim va pasivaikščioti ar pasižiūrėkim kokį filmą”), nes kenčiantis artimasis pasijus atstumtas ir labai vienišas šiuose sunkiuose jausmuose. Nuoširdus išklausymas, rūpestis, pasiteiravimas kuo šiuo metu galiu padėti bei pasiūlymas padėti užsiregistruoti arba nuvykti pas specialistus yra geriausia pirmoji pagalba.
3. Kokie yra efektyviausi savižudiškų minčių gydymo būdai?
Mintys apie savižudybę visuomet būna susijusios su gyvenimo klausimais ir susikaupusiomis problemomis, tad pirmiausia svarbu duoti sau laiko, ieškoti būdų nurimti ir sumažinti nerimą, neviltį ar kitus slegiančius jausmus, ir su artimųjų ir specialistų pagalba ieškoti kitų nei savižudybė išeičių iš susikaupusių sunkumų. Čia puikia pagalba gali tapti psichologas, padėsiantis išsipainioti iš šių sudėtingų jausmų ir išgyvenimų, bei galėsiantis rekomenduoti kreiptis į gydytojus jeigu paaiškės, kad to reikėtų. Šalia to, svarbu ieškoti ir kaip sau padėti, o tai – labai individualu. Naudinga bendrauti su artimaisiais, medituoti ar surasti kitų sau tinkamų būdų susitelkti ir nuraminti stiprius jausmus, nukreipti mintis ir išsikrauti mėgstamosiose veiklose, ar panašiai.
Svarbiausia žinutė, kurią turime išsinešti – niekas neturi likti vienas su savo skausmu. Jei atsidūrėte tamsoje, išdrįskite kreiptis pagalbos. Jei matote, kad artimam žmogui sunku, išdrįskite paklausti ir išklausyti. Paprastas, nuoširdus pokalbis ir buvimas šalia gali tapti tuo gelbėjimosi ratu, kuris padės išsilaikyti paviršiuje.
Nebijokime kalbėti, nebijokime klausti ir nebijokime padėti. Kiekvienas pokalbis, kiekvienas išklausymas ir kiekvienas žingsnis profesionalios pagalbos link yra neįkainojamas. Rūpestis ir atjauta yra galingiausi įrankiai kovoje su neviltimi.
Nėra komentarų