Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių veiksnių lemtas psichikos sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis prislėgtumu, apatija, energijos ir motyvacijos stoka, nuotaikų kaita. Turint polinkį į depresiją arba ja sergant, neretai kyla minčių apie savižudybę, atsiranda poreikis save žaloti. Kaip matyti, apie galimą depresiją įspėjančių požymių yra nemažai ir įvairių, tad tikslinga juos grupuoti. Įprastai skiriamos tokios depresijos simptomų grupės – mintys ir jausmai, fiziniai simptomai (sumažėję seksualiniai poreikiai, pakitę mitybos ir miego režimai, nuovargis), veikla ir santykiai (nedarbingumas, motyvacijos stygius, izoliacija nuo artimųjų). Be to, šie požymiai skiriasi priklausomai nuo depresijos rūšies (depresija po gimdymo, sezoninė, užmaskuota, senatvinė depresija, distimija ir pan.) ir sunkumo (lengva, vidutinė, sunki depresija). Sergantieji depresija dažnai yra stigmatizuojami – vadinami tinginiais, apsileidėliais; jiems trūksta artimųjų palaikymo, pagarbos jų ir ligos atžvilgiu. Tačiau yra ir tokių, kurie užsiima savidiagnozėmis, teigdami, kad serga depresija. Svarbu suprasti, jog kiekvienas žmogus susiduria su sunkesne gyvenimo situacija, kai kurį laiką nesitraukia liūdesys, prislėgta nuotaika, apninka apatiškumas, nesinori ko nors imtis, tačiau tai nebūtinai yra liga. Depresija yra itin sudėtinga būsena, jaukianti žmogaus kasdienybę, silpninanti jo emocinę ir fizinę gerovę, skaudžiai paliečianti ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Ją nustatyti gali tik kompetetingas specialistas, todėl labai svarbu kuo anksčiau kreiptis pagalbos ir ieškoti būdų, padėsiančių (iš)gyti bei sustiprėti.