Ne paslaptis, kad šių dienų visuomenėje gyvename žaibišku ritmu. Viskas dabar pas mus greita – greitas internetas, greiti automobiliai, traukiniai, net ir maistas greitas. Tokiame chaose nesunku greitai pasimesti ir apleisti savo pagrindius žmogiškus poreikius. Vienas jų – maistas.


Sveikas santykis su maistu – ko gero pirmas įgūdis, kurio mus bando išmokyti tėvai jau nuo pat vaikystės. Deja, gyvenimo eigoje daugelis šį įgūdį apleidžiame. O kartais, kartu su įvairiais kitais emocinės sveikatos sunkumais, maistas tampa priemone, kuria naudojamasi norint susitvarkyti su nemaloniais patiriamais jausmais.


Neretai gali būti sunku atpažinti, kas yra valgymo sutrikimas, o kas galbūt – sutrikęs valgymas. Dar sunkiau – suprasti, ką su tuo daryti. Dėl to šio mėnesio naujienlaiškyje
dalinamės dviejų ,,Gali būti” dirbančių specialisčių mintimis apie (ne)sveiką valgymą.

1. Kuo skiriasi valgymo sutrikimas nuo sutrikusio valgymo? Kada reikėtų susirūpinti? Kokios tos ,,raudonos vėliavėlės”, kad kažkas yra ne taip?

GYDYTOJA PSICHIATRĖ – PSICHOTERAPEUTĖ INDRĖ KOTRYNA GRINEVIČIENĖ

Sutrikęs valgymas – tai riba tarp sveiko, normalaus matinimosi ir valgymo sutrikimo. Sutrikusiam valgymui gali būti būdingi tokie valgymo sutrikimo požymiai kaip valgymų praleidinėjimas, tam tikrų maisto produktų vengimas, persivalgymai, nereguliari, nevisavertė mityba, didelis susikoncentravimas į svorio metimą ir pan. Esant valgymo sutrikimui žmogaus viduje ir kasdienybėje mintys apie maistą ir kūną ima užimti daug vietos: žmogus labai daug galvoja apie tai, ima jausti dėl to sunkius jausmus, žmogaus gyvenimas bei pasirinkimai tampa stipriai susiję su maisto ir/ar svorio tema.
Riba tarp sutrikusio valgymo ir valgymo sutrikimo yra gana siaura ir sutrikęs valgymas gali peraugti į valgymo sutrikimą.

GYDYTOJA DIETOLOGĖ LINA BARAUSKIENĖ

Sutrikusiu valgymu galima apibrėžti įvairų nenormalų (nefiziologišką) valgymo elgesį, kuris dar neatitinka valgymo sutrikimų diagnostinių kriterijų. Toks elgesys, deja, visuomenėje yra labai papiltęs ir normalizuojamas. Tai gali būti pusryčių atsisakymas, angliavandenių nevalgymas, cukraus baimė, dideli nevalgymo tarpai, maisto išsportavimas ir t.t. Taip pat tai gali būti ir įvairios dietos ir jų formos.
Sutrikusio valgymo elgesys yra ir kai valgymas naudojamas reguliuoti emocijas ar jausmus.
Valgymo sutrikimai ir sutrikęs valgymas turi daug panašumų. Skirtumas tas, kad sutrikusio valgymo simptomai nėra tokie intensyvūs ir taip įtraukiantys, jie mažiau sutrikdo kasdienybę. Mintys apie maistą ir kūno vaizdą vargina, bet neužgožia kasdienių darbų ir įsipareigojimų. Valgymo sutrikimai turi diagnostinius kriterijus, o sutrikęs valgymas ne visus juos atitinka.
Raudonos vėliavėlės valgyme (tie signalai, kuriems pasireiškus reiktų atkreipti dėmesį):

  • Netvarkingas valgymas, pamirštama pavalgyti
  • Noras riboti maistą, susidomėjimas nauja dieta ar mitybos būdu
  • Staiga pasikeitę valgymo įpročiai
  • Sumažėjęs ar padidėjęs suvalgomo maisto kiekis
  • Persisportavimas (per dažnai, per daug, per intensyviai)
  • Vengimas eiti iš namų, susitikti su draugais, lankytis renginiuose, ypač, kur bus maisto
  • Perdėtas susidomėjimas maistu, receptais, nuolatinis maisto gaminimas kitiems
  • Perdėtas susirūpinimas savo išvaizda, kritikavimas, lyginimasis su kitais
  • Maisto skirstymas į gerą ir blogą
  • Staigus svorio pokytis – sumažėjimas ar padidėjimas

2. Kaip puosėlėti sveiką santykį su maistu?

GYDYTOJA DIETOLOGĖ LINA BARAUSKIENĖ

Sveikas santykis su maistu yra svarbi sveikatai palankios mitybos dalis. Jeigu maitinamės sveikatai palankiu maistu, tačiau santykis su maistu nėra draugiškas, tai nėra sveika mityba. Kaip puoselėti sveiką santykį su maistu:

  • Valgyti įvairų maistą, neskirstyti maisto į ,,gerą” ar ,,blogą“
  • Stengtis, kad dažniausiai pagrindinių valgymų metu lėkštėje būtų visų maisto medžiagų: angliavandenių (krakmolingų daržovių, grūdų), baltymų (mėsa, žuvis, pupelės ir kt), riebalų (aliejus, sviestas, sėklos ir kt), skaidulų ir vitaminų su fitonutrientais (vaisiai ir daržovės). Tačiau nereikiai siekti, kad taip būtų visada – lankstumas valgyme labai svarbus
  • Žinoti, kad pramoginis maistas yra normalaus raciono dalis
  • Neišskirti kažkokių maisto produktų kaip naudingesnių (pvz.: baltymai), o kitų nedemonizuoti (pvz.: angliavandeniai)
  • Mėgautis maistu. Valgyti be gėdos, baimės ar kaltės jausmų, nebausti savęs nevalgymu
  • Neturėti sąlygų maistui ar valgymui (pvz.: suvalgysiu TAI, nes po to einu sportuoti ir išsportuosiu; kadangi nevalgiau pusryčių, tai galiu suvalgyti desertą ir t.t.)
  • Valgymo laiką ir maisto kiekį reguliuoti atsižvelgiant į savo alkio ir sotumo pojūčius
  • Valgyti skanų ir mėgiamą maistą

3. Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria žmonės, turintys valgymo sutrikimus?

GYDYTOJA DIETOLOGĖ LINA BARAUSKIENĖ

Žmonės, turintys valgymo sutrikimą, dėl to gali patirti įvairių nemalonių jausmų:

  • Nuolatinis nerimas dėl valgymo ir maisto pasirinkimų – ką valgyti, kiek valgyti, kada galima, negalima valgyti
  • Valgymo sutrikimams būdinga daugybė nelanksčių taisyklių ir ritualų ( pvz.: valgyti tik konkrečiomis valandomis, pjaustyti maistą į mažus gabalėlius, valgyti tik su maža šakute, valgyti maistą tam tikra eilės tvarka ir t.t.)
  • Būdinga socialinė izoliacija, nutrūksta bendravimas su draugais ir artimaisiais, vengiama eiti į vietas, kur bus maistas. Viena vertus taip yra dėl to, kad sunku su maisto pasirinkimais, kita vertus, jeigu yra stipriai ribojamas maistas, trūksta energijos, nėra resursų bendrauti
  • Būdinga dažna nuotaikų kaita, tai blogina santykius su artimaisiais, šeimos nariais
  • Sergant nervine anoreksija, dėl mitybos nepakankamumo organizmas tarsi pereina į „taupymo režimą“: sulėtėja medžiagų apykaita, lėtėja ir virškinimo sistemos darbas, kas sukelia įvairius šios sistemos negalavimus (rėmenį, nevirškinimo, sunkumo, ankstyvo sotumo jausmą, pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą), dėl termoreguliacijos sutrikimų sumažėja šalčio tolerancija, nuolatos jaučiamas šaltis, šąla galūnės. Gali sutrikti hormonų veikla: skydliaukės, lytinių. Didėja osteoporozės rizika. Moterims gali atsirasti amenorėja – sutrikti ar dingti menstruacijos. Gali sutrikti miegas. Dėl hipoglikemijų ir sutrikusios kraujotakos gali skaudėti ir svaigti galva. Galimi ir širdies ritmo sutrikimai
  • Nervinės bulimijos atveju gyvybei pavojingi yra elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, skysčių netekimas. Pažeidžiamas skrandis, stemplė, dantys
  • Jeigu vyrauja persivalgymai, gali varginti svorio didėjimas , dėl kurio griebiamasi maisto ribojimo, o tai tik sustiprina persivalgymus. Tai įveda tarsi į užburtą riboju-persivalgau-riboju ratą sutrikimus?
  • Daug dėmesio ir energijos skiriama kūno vaizdui. Dažniausiai jis yra sutrikęs, vaizdas veidrodyje neatitinka tikrovės. Vyksta nuolatinis kūno tikrinimas ir lyginimasis su kitais

4, Kaip terapijos metu dirbama su valgymo sutrikimu?

GYDYTOJA PSICHIATRĖ – PSICHOTERAPEUTĖ INDRĖ KOTRYNA GRINEVIČIENĖ

Valgymo sutrikimo elgesys – tai didele dalimi yra susiformavęs psichikos būdas reguliuoti jausmus ir labai stipriai susijęs su žmogaus saviverte. Žmogus labai stipriai ima sieti savo vertę, jausmą apie save su svoriu ir/ar maistu, o valgymo sutrikimo elgesys tampa būdu, kaip išbūti nemalonius/intensyvius jausmus. Taigi, psichoterapijos metu visų pirma siekiama mokytis atpažinti savo jausmus, mokytis juos reguliuoti, t.y. su jais išbūti, atrasti bei taikyti nežalingus nusiraminimo būdus. Siekiama stiprinti žmogaus savivertę.

Vis dėlto, svarbu užakcentuoti, kad lygiagrečiai psichoterapijai labai svarbi yra ir mitybos terapija bei reguliaraus ir visavertiško valgymo atkūrimas. Kartais žmonės turi įsivaizdavimą, kad ,,man pirmiausia reikia išsispręsti psichologines problemas, o tada valgymas susitvarkys savaime”. Toks mąstymas yra klaidingas, nes esant
sutrikusio valgymo elgesiui, maistinių medžiagų deficitui, neišvegiamai yra veikiamas ir mūsų kūnas bei psichika. Nerimas, įtampa, miego sutrikimai, netgi didžiulis minčių apie maistą intensyvumas gali būti ir dažnai būna maistinių medžiagų trūkumo pasekmė (net ir esant normaliam ar didesniam svoriui). Taigi, nagrinėti žmogaus jausmus ir reakcijas pirmiau neatstačius valgymo režimo ar maistinių medžiagų trūkumo gali būti ir visai netikslinga. Valgymo sutrikimų gydyme yra labai svarbus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas, nes valgymo sutrikimai paveikia ne tik žmogaus psichiką, bet ir kūną. Į komandą dažnai įtraukiamas ir šeimos arba vidaus ligų gydytojas, kineziterapeutas, kartais prireikia ir kitų sričių specialistų pagalbos, pvz.: gydytojo ginekologo.

5. Kaip vyksta gydytojo dietologo konsultacijos šia tema?

GYDYTOJA DIETOLOGĖ LINA BARAUSKIENĖ

Gyd. dietologo konsultacijos yra reguliarios ir tęstinės, pradžioje kartą per savaitę, vėliau įvertinus situaciją galima susitikti rečiau. Šių ligų vidutinė trukmė yra 6-12 metų, tad ir gydymas yra ilgalaikis.

Pirminėje konsultacijoje vertinama sveikatos ir mitybos būklė, nusiskundimai, ligos trukmė ir pasireiškimo pradžia. Įvertinamas dabartinis racionas. Vertinamas ūgis, jeigu svoris per mažas, matuojamas ir sekamas kūno svoris arba atliekama kūno svorio sudėties analizė. Skiriami reikalingi tyrimai mitybos būklei įvertinti.

Kadangi sergant valgymo sutrikimais alkio ir sotumo pojūčiai būna išsiderinę, jais pastikėti negalima, o ir maisto pasirinkimas kelia didelę įtampą – norint sureguliuoti mitybą, padaryti ją pakankama, reguliaria ir subalansuota yra sudaromas mitybos planas.

Toks valgymas, kuris vyksta pagal gydytojo dietologo sudarytą mitybos planą, vadinamas mechaniniu valgymu. Tai pradinis mitybos reabilitacijos etapas. Jo metu pradedama atstatyti mitybą, kurios tikslas yra užtikrinti reguliarų ir pakankamą valgymą, atstatyti trūkstamą kūno svorį, jeigu jis buvo sumažėjęs, arba stabilizuoti, jeigu kartojasi svorio svyravimai. Vėliau stengiamasi racioną įvairinti, įtraukiant skirtingus maisto produktus. Edukuojama apie maisto medžiagų naudą, poveikį ir poreikį sveikatai bei gyvybei. Stengiamasi laipsniškai sugrąžinti „baisųjį maistą” į racioną.

Taip pat, mokoma planuoti valgymus, pajusti ir atliepti alkį ir sotumą. Žingsnis po žingsnio mokomasi intuityvaus valgymo principų. Tarp konsultacijų rekomenduojama vesti valgymo dienyną, kuris aptariamas susitikimo su dietologu metu.

Dietologas yra vienas iš valgymo sutrikimų gydymo komandos narių. Sveikimas efektyviausias tada, kai dirba specialistų komanda.

Šiai dienai sutrikęs valgymo elgesys yra labai stipriai normalizuotas, nes tiek socialinėje medijoje yra labai daug informacijos apie svorio metimą, reguliavimą, dietų laikymąsi, tiek aplinkoje yra labai daug žmonių besilaikančių dietų ar bandančių reguliuoti savo svorį. Vis dėlto, norisi pabrėžti, kad nėra normalu, kai žmogaus savijauta, gyvenimas ir pasirinkimai yra nulemti minčių apie maistą bei svorį, nuo to stipriai gali nukentėti mūsų gyvenimo kokybė, o kuo ilgiau sutrikęs valgymas/valgymo sutrikimas tęsiasi, tuo labiau tai ,,suauga su mūsų asmenybe” ir tuo sunkiau tampa iš jo ,,išlipti”, tuo labiau gyvenimo eigoje mes galime nuo to nukentėti. Todėl jeigu viduje kirba bent menkiausia abejonė apie tai, ar jūsų gyvenime maisto/svorio tema neužima per daug vietos, rekomenduoju šiomis mintimis pasidalinti ir pasikalbėti su valgymo sutrikimuose patirties turinčiu specialistu (dietologu, psichiatru, psichoterapeutu).

Jaučiant, kad valgyti (ar sustoti valgyti) yra sunku, arba vargina nuolatinės mintys apie maistą, kūną, tai kelia daug nerimo, o gal jau yra aiškūs ligos simptomai – kviesčiau kreiptis pasikonsultuoti, nes kuo liga tęsiasi ilgiau, yra labiau įsisenėjusi – tuo pasveikti sunkiau. O pasveikti nuo valgymo sutrikimų galima! Kartais tai ilga ir sunki kelionė, bet, kai yra pagalba – keliauti tą kelionę tampa kur kas lengviau ir aiškiau.