Šizofreniniai sutrikimai (Šizofaktins, Šizotopinis, Šizofrenija)

sizofreniniai sutrikimai ir gydymas

Šizofreniniai sutrikimai – tai lėtiniai psichikos sutrikimai, pasireiškiantys sutrikusiu realybės suvokimu, emocijų, mąstymo, elgesio, bendravimo pokyčiais, ryškėjančia socialine atskirtimi. Šizofrenija įprastai diagnozuojama jauname amžiuje: vyrams – 20–25 m., moterims – 20–30 m.

 

Šizofrenija – asmenys, kuriems diagnozuota šizofrenija, patiria haliucinacijas, kliedesius, ūmias nuotaikų kaitas. Jiems būdingas emocinis susijaudinimas, kyla sunkumų kuriant ir palaikant socialinius ryšius, integruojantis į visuomenę. Be to, pasitaiko miego, dėmesio sutelkties problemų. Sergantieji šia liga dažnai būna impulsyvūs, atsiriboję nuo aplinkos, praradę susidomėjimą gyvenimu.

 

Šizoafektinis sutrikimas – šiam susirgimui būdingi periodiškai atsirandantys priepuoliai, kurių metu pasireiškia ir bipolinio sutrikimo (depresija, manija, intensyvios nuotaikų kaitos, sumažėjęs miego poreikis), ir šizofrenijos (kliedesiai, haliucinacijos, psichozės, mąstymo, elgsenos sutrikimai) simptomai.

 

Šizotipinis sutrikimas – sutrikimas, pasireiškiantis kartais neadekvačiu, keistu elgesiu, įtarumu ir paranojinėmis mintimis, sunkumu išlaikant ir kuriant artimus socialinius santykius. Taip pat žmonėms, turintiems šį sutrikimą, būdingas keistų, visuomenei įprastų normų ar įsitikinimų nepaisymas, depersonalizacijos ir derealizacijos potyriai, stiprus nerimas, atsitiktiniai, trumpalaikiai, pusiau psichoziniai epizodai su ryškiomis iliuzijomis, haliucinacijomis.

 

Įprastai minėtiems sutrikimams gydyti taikomas kompleksinis gydymas – medikamentais ir psichoterapija. Pirmiausia gydoma ūmi ligos fazė (dažniausiai tik ją diagnozavus), vėliau taikomas palaikomasis gydymas, kuriuo siekiama užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti ligai progresuoti. Labai svarbu laiku kreiptis pagalbos ir pasiryžti bendradarbiauti su specialistais (psichiatru, psichoterapeutu), kad gyvenimas net ir turint kurį nors iš sutrikimų būtų kuo visavertiškesnis. Svarbu pabrėžti ir tai, kad šizofreninius sutrikimus gaubia daugybė mitų, o jais sergantieji dažnai stigmatizuojami, t. y. laikomi keistais, atgrasiais, kitokiais, tačiau dėl to jie netampa pavojingi ar vengtini. Prisiminkime – kiekvienas žmogus, kad ir kokių turėtų trūkumų, labiau už viską vertas pagarbos, atjautos, palaikymo.