19 Lap Griauname stereotipus: psichologinė pagalba XXI amžiuje
Psichologinė pagalba – tema, kuri vis dar kelia nemažai klausimų ir iššūkių, ypač dėl visuomenėje paplitusių mitų. Šie klaidingi įsitikinimai gali formuoti ne tik bendrą visuomenės požiūrį, bet ir kiekvieno mūsų asmeninę nuomonę apie tai, kas yra psichologinė pagalba, kam ji skirta ir kada jos reikėtų ieškoti. Dažnai tokie mitai tampa rimta kliūtimi tiems, kurie galbūt jaučia emocinius sunkumus, bet dvejoja, ar verta kreiptis pagalbos.
Mūsų visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad rūpintis savo emocine sveikata – silpnumo ženklas, o kalbėjimas apie vidinius sunkumus turėtų būti tabu. Šios klaidingos mintys ne tik klaidina, bet ir trukdo kreiptis psichologinės pagalbos.
Kviečiame Jus pažvelgti į dešimt dažniausiai pasitaikančių mitų apie psichologinę pagalbą. Galbūt atpažinsite mintis, kurios ir Jums kada nors buvo artimos?
Nepamirškite: rūpintis savimi – tai ne tik leidžiama, bet ir būtina! Tačiau svarbu ir tai, kad patys sau negalime diagnozuoti sutrikimo, todėl jaučiant padidėjusį nerimą ar kitus sunerimti verčiančius simptomus, primiausia verta išgirsti specialisto nuomonę
Mitas: Jei lankysiuosi pas psichologą, tai reikš, kad esu silpnas
Kreiptis pagalbos – tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Tai rodo, kad žmogus pripažįsta savo sunkumus ir ieško būdų, kaip su jais susitvarkyti. Gebėjimas atvirai pripažinti savo jausmus ir spręsti problemas yra sveikos asmenybės bruožas.
Mitas: Lankytis pas psichologą reikia tik tada, kai situacija tampa nevaldoma.
Dažnai žmonės delsia kreiptis pagalbos, nes mano, kad jų problemos „dar nėra pakankamai rimtos“. Tačiau kuo anksčiau ieškoma pagalbos, tuo lengviau ir greičiau galima spręsti problemas. Lankytis pas psichologą galima ir prevenciškai – pavyzdžiui, siekiant geriau valdyti stresą ar išvengti galimų sunkumų ateityje.
Mitas: Vyrai psichologinės pagalbos nesikreipia – tai „nevyriška“
Šis stereotipas daro žalą vyrų emocinei sveikatai. Visi – nepriklausomai nuo lyties – patiria emocinius sunkumus ir turi teisę ieškoti pagalbos. Laimei, vis daugiau vyrų drąsiai kalba apie savo emocijas ir keičia šią nuostatą, parodydami, kad rūpintis savimi yra ne tik „vyriška“, bet ir būtina.
Mitas: Psichologai gali „perskaityti“ mintis ar pasakyti, ką jaučiu
Dažnai žmonės delsia kreiptis pagalbos, nes mano, kad jų problemos „dar nėra pakankamai rimtos“. Tačiau kuo anksčiau ieškoma pagalbos, tuo lengviau ir greičiau galima spręsti problemas. Lankytis pas psichologą galima ir prevenciškai – pavyzdžiui, siekiant geriau valdyti stresą ar išvengti galimų sunkumų ateityje.
Mitas: Psichologai pasako, ką daryti ir kaip išspręsti problemas
Viena iš dažniausių klaidingų nuostatų – manyti, kad psichologas tiesiog pateikia instrukcijas ar sprendimus, tarsi būtų „gyvenimo vadovas“. Tačiau psichologo darbas nėra duoti nurodymus ar dalinti patarimus. Psichologas padeda žmogui pačiam geriau suprasti savo mintis, emocijas ir elgesį, rasti atsakymus, kurie atitiktų jo unikalią situaciją ir poreikius. Svarbu suprasti, kad psichologinis darbas remiasi bendradarbiavimu – tai kelias, kurį žmogus eina kartu su specialistu, negaudamas „gyvenimo paruoštuko“, bet įgyvendindamas savo asmeninius pokyčius.
Mitas: Psichologinei pagalbai nereikalingas specialus išsilavinimas – svarbiausia gyvenimiška patirtis
Pastaruoju metu vis dažniau girdimi pseudo-pagalbininkų teiginiai, neva psichologinė pagalba yra tiesiog empatijos ir gyvenimiškos patirties taikymas, o išsilavinimas „tik teoriškai išmokytas dalykas“. Tokie pasisakymai ne tik klaidina, bet ir nuvertina profesionalių psichologų darbą. Išsilavinimas yra būtinas, nes psichologas įgyja gilių žinių apie žmogaus psichiką, elgesį ir emocinius procesus, taip pat išmoksta taikyti moksliškai pagrįstus metodus.Be to, mokantis psichologijos ar psichoterapijos, praktika yra neatsiejama studijų dalis. Tai nėra „laisva interpretacija iš gyvenimiškos patirties“ – ši praktika vyksta griežtai prižiūrint specialistams, ji reflektuojama, vertinama ir remiasi mokslo įrodymais. Tik tokia sistema užtikrina, kad psichologas gebės padėti klientui atsakingai ir saugiai.
Mitas: Jei lankysiuosi pas psichologą, tai negalėsiu gauti darbo ir prarasiu teises
Nors šis mitas dar gajus, jis neturi pagrindo. Vien lankymasis pas psichologą ar net psichikos sutrikimo diagnozė labai retai tampa kliūtimi dirbti ar vykdyti tam tikras veiklas. Ribojimai taikomi tik išimtiniais atvejais, kai žmogaus būklė tiesiogiai kelia pavojų jam pačiam ar aplinkiniams, tačiau tokios situacijos – itin retos.Negydomi psichikos sutrikimai dažnai daro daug didesnę žalą žmogaus gyvenimo kokybei ir galimybėms, nei laiku pradėtas gydymas ar pagalba. Plačiau skaitykite čia.
Mitas: Psichologinės konsultacijos turi greitai padėti
Daugelis tikisi, kad apsilankius pas psichologą problemos išsispręs akimirksniu, tačiau psichologinė pagalba – tai procesas, reikalaujantis laiko. Pirmiausia, svarbu nustatyti problemos šaknis, o tada – dirbti siekiant ilgalaikių pokyčių. Greiti rezultatai dažnai yra paviršutiniški, todėl siekiama ne momentinio palengvėjimo, o ilgalaikės gerovės.Mitas: Psichologinė pagalba yra malonus ir lengvas procesas
Nors psichologinė pagalba gali suteikti palengvėjimą ir viltį, tai nėra visada lengvas procesas. Darbas su emocijomis, traumomis ar giliai įsišaknijusiais įsitikinimais gali būti sunkus ir kartais net nemalonus. Tačiau būtent toks darbas dažniausiai atveria kelią tikriems pokyčiams ir leidžia žmogui gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą. Psichologo užduotis – ne tik palydėti šiuo keliu, bet ir užtikrinti, kad jis būtų kuo saugesnis ir efektyvesnis.Profesionali psichologinė pagalba – tai saugi erdvė, kurioje galite atvirai dalintis savo mintimis ir jausmais, sulaukdami kvalifikuoto specialisto palaikymo ir pagalbos. Specialistas padeda ne tik spręsti esamus sunkumus, bet ir ugdyti vidinius resursus, stiprinančius Jūsų emocinį atsparumą.
Kiekvienas iššūkis tampa lengvesnis, kai jį sprendžiame ne vieni. Nebijokite kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos – ji padeda ne tik geriau suprasti savo sunkumus, bet ir atrasti kryptį, kuri veda į labiau subalansuotą gyvenimą.
Tinklaraščio įrašas sukurtas įgyvendinant klinikos ,,Gali būti” projektą „Psichinės sveikatos raštingumo didinimas mokymų ir grupinių praktikų pagalba“ ir yra finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
Nėra komentarų