Jausmų verpetuose: kaip jausmų atpažinimas gali padėti juos reguliuoti?

20 Gru Jausmų verpetuose: kaip jausmų atpažinimas gali padėti juos reguliuoti?

Nors dažnai emocijų ir jausmų sąvokos vartojamos kaip sinonimai, psichologijoje jos apibūdina skirtingus procesus. Emocijų kilmė yra biologinė, jos spontaniškos, trumpalaikės ir universaliai būdingos visiems žmonėms. Jos kyla kaip reakcija į išorinį ar vidinį dirgiklį ir dažnai pasireiškia fiziškai.

Jausmai yra tai, ką mes jaučiame, kai suvokiame ir interpretuojame emocijas, kurios kyla mumyse. Jie susiformuoja po emocinio patyrimo, kai į procesą įtraukiame savo mintis, prisiminimus ir vertinimus. Jausmai padeda mums geriau suprasti savo emocinę patirtį, ją apmąstyti ir išreikšti. Jie veikia tarsi emocijų „žemėlapis“, leidžiantis suprasti, kodėl jaučiamės vienaip ar kitaip ir ką tai reiškia mūsų gyvenimui.

Taigi, jausmai yra svarbi asmeninės patirties dalis, leidžianti mums ne tik patirti, bet ir suprasti savo emocijas, o kartu ir giliau pažinti save. Tačiau kartais jausmus atpažinti gali būti sudėtinga. Dėl to šiame naujienlaiškyje dalinamės psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Gali būti“ specialistų patarimais, kaip atpažinti kilusį jausmą ir kuo tai gali būti naudinga kasdieniniame gyvenime.

Kartais jausmai būna sudėtingi ir iš pirmo žvilgsnio neaiškūs. Galbūt patiriate tam tikrą emociją, bet sunku išsigryninti, koks jausmas su ja kartu apima, o galbūt pats jausmas yra komplikuotas, turintis kelias sudedamasias dalis.

Čia svarbus yra emocinis raštingumas. Ne visi turime platų emocijų žodyną, dėl to dažnai vietoje konkrečių jausmų įvardijimo sakome „Jaučiuosi blogai“ ar „Keistai“. Deja, tačiau tai visiškai nepadeda suprasti situacijos ir savo jausmų. Tam, kad patiriamus jausmus įsivardinti būtų lengviau, galima naudoti jausmų ir emocijų ratą:

Tai įdomu!

Aleksitimija – tai asmenybės bruožas, kuriam būdingas sunkumas atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas. Tai ne psichikos sutrikimas, bet dažnai pastebima kartu su tam tikromis būklėmis, pvz.: depresija, potrauminio streso sutrikimu ar autizmo spektro sutrikimais.

Nors šis bruožas gali apsunkinti tarpasmeninius santykius ir emocinę savijautą, sąmoningumas, terapija ir emocinių įgūdžių lavinimas gali padėti geriau suprasti ir valdyti savo jausmus.

Dalinamės dviejų klinikos ,,Gali būti” psichologių mintimis apie tai, kaip atpažinti ir išbūti su patiriamu jausmu:

Jūratė Valackaitė

Jausmo atpažinimas, pabuvimas su juo padeda išsiaiškinti už to slypintį poreikį. Atpažinus, koks jausmas slepiasi po patiriama emocija ir iš kur jis kyla, galima geriau suprasti, dėl ko taip jautiesi ir ką galima padaryti, kad jausmas būtų neutralizuotas arba kaip su juo galima išbūti.

Svarbu yra kurį laiką pabūti stebėtojo pozicijoje, pamėginti suprasti, kas sukėlė tą jausmą, ko dabar norisi:

→ Pamėginti įsivardinti kilusį jausmą

→ Pastebėti savo kūno pojūčius, kur ir kaip kūne jaučiu tai

→ Pastebėti, kokios mintys kyla

→ Pastebėti, gal kyla koks impulsas veikti

Kai aiškiai įvardijate, ką jaučiate, pavyzdžiui, nusivylimą, Jūsų smegenys gali geriau tvarkytis su patiriamais jausmais. Tai tarsi pasakyti sau: „Aš žinau, kas vyksta.“ Tokiu būdu Jūsų smegenų dalis, atsakinga už logišką mąstymą, „įsijungia“ ir padeda nusiraminti. Bet jei jausmai lieka neaiškūs ir chaotiški, smegenims sunku su jais susitvarkyti. Įvardijus jausmą, smegenys tarsi suranda būdą jį sutvarkyti ir padeda Jums jaustis ramiau.

Ieva Vasionytė

STOP technika – paprastas ir veiksmingas būdas sukurti pauzę tarp stiprių jausmų ir savo reakcijų. Šis dėmesingumo įrankis padeda ne tik atpažinti, kas vyksta viduje, bet ir sąmoningai pasirinkti, kaip elgtis toliau.

STOP technika yra dėmesingo įsisąmoninimo įrankis, naudojamas dialektinėje elgesio terapijoje, siekiant padėti asmenims valdyti užplūstančius jausmus ir impulsyvius veiksmus stresinėse situacijose. STOP technika – akronimas, reiškiantis keturis pagrindinius veiksmus:

• Stop (sustokite): Sustokite ir nutraukite bet kokius dabartinius veiksmus. Tai sukuria erdvę sąmoningam sprendimų priėmimui.
• Take a breath (įkvėpkite): Sąmoningai, lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, sutelkdami dėmesį į įkvėpimą ir iškvėpimą. Sąmoningas kvėpavimas tarnauja tarsi inkaras į dabartinę akimirką.
• Observe (stebėkite): Įsivardinkite savo kūno pojūčius, emocijas ir jausmus, mintis, ką matote aplink. Leiskite viskam būti taip, kaip yra. Tai padės įsižeminti, suprasti, kodėl jaučiate tai, ką jaučiate, ir suteiks šiek tiek kontrolės. 
• Proceed mindfully (tęskite sąmoningai): Apsispręskite kaip norite tęsti, kokių veiksmų imtis būtų išmintingiausia.

Sustodamas, sąmoningai kvėpuodamas ir stebėdamas mintis bei jausmus be vertinimo, asmuo gali atpažinti ir priimti savo emocijas, neleisdamas, kad jos jį valdytų. Tai padeda reguliuoti emocijas ir leidžia asmeniui reaguoti į iššūkius aiškiau ir sąmoningiau, o ne impulsyviai.

Savo jausmų atpažinimas – tai esminė emocinio intelekto ugdymo(si) dalis, kuri leidžia geriau pažinti save, suprasti, kaip reaguojame į aplinką, ir kokią įtaką mūsų jausmai daro mūsų elgesiui bei santykiams. Gebėjimas atpažinti jausmus padeda ne tik geriau prisitaikyti prie gyvenimo situacijų, bet ir sąmoningai reguliuoti savo emocijas.Jausmų atpažinimas taip pat gali būti laikomas prevencine priemone, padedančia išvengti atkryčio sudėtingose emocinėse būsenose ar situacijose. Šis įgūdis leidžia geriau suvokti, kas vyksta mūsų viduje, ir pasirinkti tinkamą atsaką. Taigi, tai yra įrankis, kuris ne tik skatina geresnį savęs ir kitų supratimą, bet ir kuria tvirtą pagrindą emociniam stabilumui bei sveikam atsakui į kasdienius gyvenimo iššūkius.