Padėk kitam ir sau kriziniu laikotarpiu!

19 Gru Padėk kitam ir sau kriziniu laikotarpiu!

Kriziniai laikotarpiai gyvenime – tai ne tik akivaizdūs, „dideli“ įvykiai, tokie kaip netektis, liga ar skyrybos. Kartais krizę išgyvename tada, kai mūsų vidinių išteklių nebepakanka tam, ką tenka išgyventi. Tai būsena, kai įprasti būdai tvarkytis su stresu nebeveikia, emocijos ima viršų ir tvarkytis su įprastomis gyvenimo užduotimis tampa pernelyg sunku.

Šiame naujienlaiškyje kviečiame pažvelgti į krizę ne kaip į problemą, kurią reikia greitai „sutaisyti“, bet kaip į būseną, kuriai pirmiausia reikia supratimo, saugumo ir palaikymo – tiek kitam, tiek sau pačiam.

1. Kada sunku tampa per sunku?

Istorija apie staigų Agnės elgesio pokytį ir draugo Beno palaikymą.

Agnė visada buvo ta, kuri ateina pirma ir išeina paskutinė – linksma, energinga, palaikanti kitus ir visada sakanti: „Viskas gerai, susitvarkysiu.“ Tačiau vieną rudenį Benas pradėjo pastebėti pokyčius: ji vis dažniau atšaukdavo susitikimus, pradėjo vėluoti priduoti darbus, apleido mėgstamas veiklas, atsitraukė nuo draugų, tapo užmarši, dirgli. Kartą ji parašė, kad „lengviau būtų negyventi” ir pridėjusi besijuokiantį veidelį greitai pakeitė temą. Benas tai priėmė kaip aiškų signalą sunerimti.

Jis suprato, kad šis jau porą mėnesių trunkantis elgesio ir emocijų pasikeitimas nėra tik paprastas nuovargis. Vietoje patarimų Benas pasirinko buvimą – parašė, kad pastebi, jog jai sunku, ir pakvietė pasikalbėti. Pokalbio metu jis neskubėjo taisyti ar dalinti patarimų, tik kartojo, kad Agnei nereikia būti visada stipriai ir žmogiška jausti, kad ne visada gali susitvarkyti pati, kad jai reikia pagalbos. Leido žinoti, kad jis yra šalia, jei reikės, padės rasti profesionalią pagalbą.

Benas padėjo jai grįžti prie paprastų kasdienių dalykų ir buvo šalia be spaudimo. Kai Agnė vėl užsiminė, kad jai per sunku, jis suprato, jog reikia daugiau nei draugiško palaikymo – padėjo susirasti profesionalią pagalbą ir palydėjo pirmuose žingsniuose. Sprendimai nebuvo greiti, bet svarbiausia – Agnė nebeliko viena.

2. Kas iš tikrųjų išvargina?

Dažnai manome, kad krizę sukelia tik labai skaudūs ar dramatiški įvykiai. Tačiau psichologai sako, kad krizę gali išprovokuoti ir tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo „normalu“ ar net teigiama.

Amerikos psichiatrai Thomas Holmes ir Richard Rahe sukūrė gyvenimo stresorių skalę, kuri parodo: ne visada psichologinę krizę sukelia vienas įvykis, kartais tai gali būti per tam tikrą laiką patirtų kelių pokyčių krūvio pasekmė. Taip pat iš žemiau pateikto stresinių įvykių sąrašo matysite, kad ne visi jie yra neigiamos patirtys – pozityvūs patyrimai taip pat reikalauja iš mūsų resursų jiems pasiruošti, įgyvendinti ir adaptuotis.

3. Pirmoji emocinė pagalba: kitam ir sau.

Tam, kad galėtume pereiti prie sprendimų ir pagalbos paieškos, įjungti racionalų mąstymą, svarbu padėti sau išeiti iš stiprių emocijų. Jeigu jaučiate, kad su tuo, ką patiriate, išbūti sunku, galite išbandyti šiuos pratimus:

A) Įsižeminimo pratimai leidžia tiesiogine prasme nusileisti ant žemės, kai emocijų audra nuo jos pakelia.

• Jei sąlygos leidžia, nusiimkite batus ir kojines. Pajuskite grindų temperatūrą. Padarykite keletą pasistiebimų.

• Įsiremkite rankomis į sieną, tai leis pajausti dar daugiau stabilumo.

• Sakykite sau: „Aš esu…(įvardinkite savo vardą, šiandienos datą, vietą, kurioje esate)“. „Aš esu saugus“. „Ir tai praeis“

B) Atjautos pauzė

• Uždėkite vieną ranką ant pilvo, kitą – ant krūtinės. Pajuskite šilumą.

• Lėtai kvėpuokite: per 4 skaičius įkvėpkite, per 6 skaičius iškvėpkite.

• Tarkite sau šias frazes:

o Šiuo metu patiriu stiprias emocijas (jei galite, įvardinkite jas, pastebėkite, kur jas jaučiate kūne)

o Aš nesu tame viena(s). Šiuo metu pasaulyje yra daugiau žmonių, kurie irgi išgyvena stiprias emocijas. Tai žmogiška.

o Gal galiu sau būti švelni(-us) šią sunkią akimirką.

4. Kai reikia daugiau nei draugo palaikymo.

Vietos, kur galite kreiptis skubios pagalbos.

SKUBI PAGALBA GYVAI

Krizių įveikimo centras, Antakalnio g. 97, tel. 8 640 51555, www.krizesiveikimas.lt;

BUDINČIO GYDYTOJO PSICHIATRO TARNYBA – naktimis 20:00 – 7:00, savaitgaliais ir švenčių dienomis – 24/7 Pylimo g. 3, 131 kab.,

tel. 85 251 4063.

SKUBI PAGALBA TELEFONU

Jaunimo linija, (telefonu, Skype, el. paštu) tel. 8 800 28888, www.jaunimolinija.lt

Daugiau Vilniuje teikiamos pagalbos kontaktų galima rasti čia.

Krizė neatsiranda be priežasties – ji kyla tuomet, kai susiduria gyvenimo stresoriai, stiprios emocijos ir riboti vidiniai resursai.

 Pastebėję pasikeitusį artimojo elgesį ar patys pajutę, kad „nebeišnešame“, galime pradėti nuo paprasto, bet svarbaus klausimo: kas šiuo metu yra per sunku?

Empatiškas buvimas šalia, emocijų įvardijimas ir paprasti emocijų reguliavimo būdai gali tapti pirmąja pagalba, o prireikus – profesionalios pagalbos paieška yra ne nesėkmė, bet rūpestis savimi ir kitu.

Krizėje nereikia būti tobuliems – kartais pakanka išklausyti, pabūti šalia ir leisti pajusti kad nesame vieni.