Psichoterapija ar gydymas medikamentais – kas labiausiai tiktų Tau?
Pagrindiniai du būdai, galintys padėti žmonėms, patiriantiems emocinių sunkumų, yra medikamentinis gydymas ir psichoterapija arba šių gydymo būdų derinys. Vis dėlto skirtingiems žmonėms tinka nevienodi metodai, todėl dažnai gali būti sunku pasirinkti tinkamiausią pagalbos būdą. Kartais net ir panašių problemų ar tą patį psichikos sutrikimą turinčių žmonių gydymo planai gali skirtis, nes jie priklauso nuo asmeninės situacijos.
Temą gvildename kartu su gydytoja psichiatre-psichoterapeute Marija Šiaučiūnaite.
Kuo remiasi psichiatrai, formuluodami gydymo rekomendacijas pacientams?
Pirmiausia įvertinama, kokius simptomus žmogus patiria, kiek laiko jie trunka ir kaip stipriai veikia jo kasdienį gyvenimą.
Pavyzdžiui, depresijai gydyti gali būti taikoma psichoterapija, skiriami antidepresantai arba derinami abu gydymo būdai. Potrauminio streso sutrikimo (PTSS) atveju svarbią vietą užima į traumą orientuota psichoterapija.
Svarbu žinoti, ar pacientas anksčiau vartojo vaistus arba lankė psichoterapiją ir kokie buvo rezultatai. Jei ankstesnis gydymas buvo veiksmingas, gali būti siūloma jį pakartoti. Jei gydymas nepadėjo arba sukėlė nepageidaujamų reakcijų, svarstomos kitos galimybės.
Renkantis vaistus, vertinama jų galima nauda, šalutinis poveikis, sąveika su kitais vartojamais vaistais ir paciento fizinė sveikata. Taip pat atsižvelgiama į galimą vaistų nutraukimo poveikį. Psichoterapijos atveju vertinama, ar pacientui priimtinas jos procesas ir ar jis pasirengęs aptarti emociškai sunkius išgyvenimus.
Psichiatras atsižvelgia į tai, kokio gydymo pacientas pageidauja, ar jis pasirengęs reguliariai lankyti psichoterapiją ir ar gali nuosekliai vartoti vaistus.
Vertinamos kitos psichikos ar fizinės ligos, miego sutrikimai, vartojami vaistai, taip pat socialinė aplinka, patiriamas stresas ir artimųjų parama. Šie veiksniai gali turėti įtakos gydymo pasirinkimui ir jo veiksmingumui.
Atsižvelgiama į psichoterapijos prieinamumą, jos kainą, vizitų dažnumą, paciento užimtumą ir galimybę reguliariai atvykti į konsultacijas. Vaistų vartojimas taip pat reikalauja nuoseklumo ir reguliaraus gydytojo stebėjimo, tačiau dažnai nereikia taip dažnai lankytis pas specialistą.
Pradėjus gydymą, vertinama, ar mažėja simptomai, gerėja miegas, nuotaika ir kasdienis funkcionavimas. Taip pat stebimas šalutinis poveikis. Jei pasirinktas gydymo būdas nepadeda, gydymo planas gali būti keičiamas arba papildomas kitu metodu.
Kada psichiatras rekomenduoja gydymą medikamentais?
- Kai simptomai stipriai trukdo dirbti, mokytis, miegoti, rūpintis savimi ar palaikyti santykius.
- Kai pakankamai ilgai lankant psichoterapiją simptomai nesumažėja arba pagerėjimas yra nepakankamas.
- Kai yra psichikos sutrikimų, kurių atveju medikamentinis gydymas yra pagrindinis gydymo būdas, pavyzdžiui, sergant bipoliniu sutrikimu gali būti skiriami nuotaikos stabilizatoriai, o esant psichozės simptomams – antipsichotikai.
- Kai simptomai kelia pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei.
- Kai anksčiau vartoti vaistai buvo veiksmingi.
- Kai dėl paciento gyvenimo būdo, asmeninių aplinkybių ar finansinės padėties nuosekli psichoterapija yra sunkiai prieinama.
Kada psichiatras rekomenduoja psichoterapinį gydymą?
- Kai žmogus patiria lengvų ar vidutinio sunkumo emocinių sunkumų, kurie reikšmingai netrikdo jo darbinės veiklos, santykių ar kasdienio gyvenimo.
- Kai žmogui sunku valdyti savo emocijas arba jis patiria stresą, tačiau neturi ryškių klinikinių simptomų.
- Kai žmogus yra patyręs psichologinę traumą.
- Kai pacientas nori suprasti savo psichologinių sunkumų priežastis, o ne tik palengvinti jų sukeliamus simptomus.
- Kai reikia ugdyti ilgalaikius sunkumų įveikos įgūdžius, ypač jei kartojasi depresijos ar nerimo epizodai.
- Kai medikamentinis gydymas nėra pakankamai veiksmingas.
Svarbu žinoti, kad abu gydymo būdai yra pagrįsti moksliniais įrodymais. Negalime teigti, kad psichoterapija yra veiksmingesnė už medikamentinį gydymą arba atvirkščiai. Mokslinių tyrimų duomenimis, abiejų metodų veiksmingumas priklauso nuo įvairių veiksnių.
Psichoterapijos ir medikamentinio gydymo derinys kai kuriais atvejais gali būti veiksmingesnis už kiekvieną iš šių metodų atskirai. Ypač depresijos atveju mokslinės metaanalizės rodo papildomą gydymo derinio naudą. Tačiau negalima teigti, kad tai yra veiksmingiausias gydymo būdas visiems žmonėms. Gydymo veiksmingumas priklauso nuo konkretaus psichikos sutrikimo, jo sunkumo, paciento individualių savybių ir gydymo tikslų. Todėl sprendimas dėl psichoterapijos, medikamentų ar jų derinio turėtų būti priimamas individualiai, bendradarbiaujant su specialistu.
Kaip suprasti, kokia pagalba Tau gali būti tinkamiausia?
Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistu, kuriuo gali pasitikėti. Net ir turint psichikos sveikatos srities žinių, nereikėtų savarankiškai spręsti, kuris gydymo būdas Tau padės geriausiai. Tinkamiausią gydymo metodą padeda parinkti objektyvus specialisto vertinimas. Jei siūlomas medikamentinis gydymas, drąsiai klausk apie viską, kas kelia nerimą. Jei siūloma psichoterapija, drąsiai klausk, kuri psichoterapijos kryptis galėtų Tau labiausiai padėti.
Svarbiausia išlikti atviram ir lanksčiam, nes nėra vieno atsakymo į klausimą, ar vaistai geresni už psichoterapiją, ar atvirkščiai. Gydymo planas gali būti keičiamas atsižvelgiant į tai, kaip žmogus į jį reaguoja. Esminis tikslas – ne tik sumažinti simptomus, bet ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę bei kasdienį funkcionavimą.
Literatūros šaltiniai
- NICE ir APA gydymo rekomendacijos.
- Kamenov, K., Twomey, C., Cabello, M., Prina, A. M., & Ayuso-Mateos, J. L. (2017). The efficacy of psychotherapy, pharmacotherapy and their combination on functioning and quality of life in depression: a meta-analysis.
- Cuijpers, P., Noma, H., Karyotaki, E., Cipriani, A., & Furukawa, T. A. (2020). A network meta-analysis of the effects of psychotherapies, pharmacotherapies and their combination in the treatment of adult depression.
- McHugh, R. K., Whitton, S. W., Peckham, A. D., Welge, J. A., & Otto, M. W. (2013). Patient Preference for Psychological vs. Pharmacological Treatment of Psychiatric Disorders: A Meta-Analytic Review.