Mitai apie psichikos sveikatą: ką sako mokslas?

mitai apie psichikos sveikatą

Apie psichikos sveikatą kalbame vis daugiau, tačiau atpažinti savo sunkumus ir paprašyti pagalbos ne visada lengva. Kartais sustabdo ne tik nežinomybė, bet ir girdėtos frazės: „Tiesiog susiimk“, „Visiems būna sunku“ ar „Tau nėra dėl ko liūdėti“. Net pasakytos be ketinimo įskaudinti, jos gali paskatinti abejoti savo patirtimi ir svarstyti, ar mūsų savijauta apskritai verta dėmesio.

Mitai apie psichikos sveikatą veikia tai, kaip vertiname save, reaguojame į artimųjų išgyvenimus ir priimame sprendimą kreiptis pagalbos. Kai depresija laikoma silpnumu, o psichoterapija – paskutine išeitimi, žmogus gali likti vienas su sunkumais, kuriems palengvinti yra pagalbos būdų. Todėl klaidingus įsitikinimus svarbu aptarti ne ieškant kaltų, o kuriant daugiau supratimo.

Šiame straipsnyje apžvelgiame penkis dažnus mitus apie psichikos sveikatą, aptariame, ką apie juos leidžia teigti moksliniai tyrimai ir kur atsakymai nėra vienareikšmiai. Kartu kviečiame pagalvoti, kaip apie emocinius sunkumus kalbėti jautriau – tiek su kitais, tiek su savimi.

Kas yra stigma ir kodėl ji svarbi?

Stigma psichikos sveikatoje – tai neigiami stereotipai ir išankstinės nuostatos, kurias patiria emocinių sunkumų turintys žmonės. Lancet komisijos ataskaitoje pabrėžiama, kad diskriminacija dažnai tampa sunkesne našta nei pati būklė, nes ji izoliuoja ir stabdo nuo kreipimosi į specialistus (Thornicroft ir kt., 2022).

Stigma ne visada pasireiškia atviru atstūmimu. Ji gali slypėti juokeliuose apie diagnozes, patarimuose „tiesiog mąstyti pozityviau“ ar prielaidoje, kad pagalbos ieškančiu žmogumi negalima pasitikėti. Ilgainiui tokias žinutes galima pradėti taikyti ir sau: „Gal aš perdedu?“, „Turėčiau susitvarkyti savarankiškai.“ Tai vadinama savistigma – kai visuomenėje paplitę neigiami įsitikinimai tampa savęs vertinimo dalimi. Atpažinti šį procesą svarbu: savikritiška mintis nėra objektyvus jūsų būklės ar vertės įvertinimas.

Mažinti stigmą galime pradėti nuo kasdienių pokalbių. Užuot lyginę žmogaus sunkumus su kitų patirtimis ar skubėję siūlyti sprendimus, galime pasakyti: „Girdžiu, kad tau nelengva“ arba paklausti: „Ar norėtum, kad išklausyčiau, ar padėčiau ieškoti pagalbos?“ Palaikymas nereiškia, kad turime viską suprasti ar mokėti išspręsti. Dažnai pirmiausia svarbu nenuvertinti to, ką žmogus pasakoja, gerbti jo privatumą ir palikti erdvės kalbėti savo tempu.

Penki mitai, kuriuos paneigė mokslas

1. Mitas: „Depresija – tai silpnumas ar tingumas“

Depresija nėra valios stoka ar charakterio bruožas. Tai sudėtinga sveikatos būklė, kylanti dėl biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos. Depresija nėra silpnumas – tai sveikatos būklė, kurios atsiradimui įtakos turi biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai (PSO, 2025). Pripažinti sunkumus ir ieškoti išeičių reikalauja didžiulės vidinės stiprybės.

2. Mitas: „Psichoterapija reikalinga tik tiems, kuriems labai blogai“

Mitai apie psichoterapiją dažnai teigia, kad tai kraštutinė priemonė. Tačiau mokslas rodo ką kita: 7 201 dalyvio metaanalizė atskleidė, kad ankstyvos psichologinės intervencijos asmenims, jaučiantiems tik pirmuosius simptomus, reikšmingai sumažina riziką susirgti depresija ateityje (Buntrock ir kt., 2024). Tad kreiptis pagalbos verta vos pajutus, kad emocinė pusiausvyra svyruoja.

3. Mitas: „Reikia rinktis: arba vaistai, arba terapija“

Klausimas psichoterapija ar vaistai neturėtų būti priešinamas. Tyrimai rodo, kad gydant depresiją pirminėje sveikatos priežiūroje, abu metodai yra panašiai veiksmingi, o jų derinys dažnai duoda geriausią rezultatą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu (Cuijpers ir kt., 2021, 2023). Daugiau apie tai skaitykite gydytojos Marijos Šiaučiūnaitės straipsnyje „Psichoterapija ar vaistai?“.

4. Mitas: „Psichikos sunkumai nutinka tik kitiems“

Statistika negailestinga: apie 5,7 % suaugusiųjų pasaulyje išgyvena depresiją (PSO, 2025). Lietuvoje Higienos instituto duomenys rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas 2014–2023 m. padidėjo 1,3 karto. Tai nereiškia, kad visuomenė tapo „ligota“ – greičiau tai rodo augantį sąmoningumą ir drąsą kreiptis pagalbos.

5. Mitas: „Paauglystės sunkumai visada praeina savaime“

Paauglių psichikos sveikata reikalauja ypatingo dėmesio. Klinikinės psichologės dr. Elenos Gaudiešiūtės tyrimas (N=855) parodė, kad kai kuriems paaugliams asmenybės funkcionavimo sunkumai per dvejus metus nesumažėjo ir liko stabiliai sutrikę (Gaudiešiūtė ir kt., 2026). Tai stiprus argumentas prieš vyraujantį požiūrį, kad visas paauglystės audras galima tiesiog „išaugti“ be specialistų paramos.

Daugiau supratimo kitiems ir sau

Mitai apie psichikos sveikatą gali paveikti ir požiūrį į kitus, ir santykį su savimi. Jų atsisakymas prasideda nuo pasirengimo klausytis, tikrinti savo įsitikinimus ir pripažinti, kad ne visi sunkumai matomi iš šalies. Kai depresijos nelaikome silpnumu, o pagalbos ieškojimo – nesugebėjimu susitvarkyti, kuriame aplinką, kurioje lengviau kalbėti ir sulaukti palaikymo.

Jei su stigma susiduriate patys, ypač kalbėdami apie jums jautrią patirtį, kitų žodžiai gali skaudinti ir kelti abejonių savimi. Tačiau kito žmogaus nesupratimas nepaneigia jūsų išgyvenimų ir neatima teisės į pagalbą. Jums nereikia įrodyti, kad kenčiate „pakankamai“, ar atskleisti daugiau, nei jaučiatės saugiai galintys pasakyti. Galite nustatyti ribą: „Man ši tema jautri, todėl prašau apie ją kalbėti pagarbiai“, arba pasitraukti iš pokalbio, kuriame esate nuvertinami.

Nepasiduoti stigmai nereiškia privalėti nuolat ginčytis, šviesti kitus ar nejausti skausmo. Kartais tai reiškia neleisti vienai skaudžiai reakcijai užverti kelio į pagalbą: pasikalbėti su patikimu žmogumi, ieškoti palaikančios aplinkos ar kreiptis į specialistą. Jūsų savijauta verta dėmesio, net jei aplinkiniai jos nesupranta. Su sunkumais neprivalote likti vieni.

Kur mokslas dar ieško atsakymų

Ne viskas psichikos sveikatos srityje yra vienareikšmiška. Štai temos, kuriose tyrimų rezultatai vis dar skiriasi:

Poveikis dažnai yra trumpalaikis. Diskusijos tęsiasi dėl to, ar švietimas veikia geriau nei tiesioginis kontaktas (Song, 2023; Crockett, 2025).

Biogenetiniai paaiškinimai ne visada mažina stigmą; kartais jie gali net padidinti socialinę distanciją (Baek, 2023).

Egzistuoja hipotezė, kad didelis dėmesys psichikos sveikatai gali skatinti žmones netgi atvirkščiai – per stipriai – interpretuoti lengvą stresą (Foulkes & Andrews, 2023).

Dažnai užduodami klausimai

Tai neigiamas visuomenės požiūris, dėl kurio emocinių sunkumų turintys žmonės jaučiasi atstumti ar gėdijasi ieškoti pagalbos.

Tikrai ne. Tai sveikatos būklė, susijusi su biologiniais pokyčiais, kurią sėkmingai gydo specialistai.

Taip. Ankstyva terapija veikia kaip prevencija, neleidžianti simptomams peraugti į rimtą sutrikimą.

Naudoti šaltiniai

  1. Thornicroft, G., Sunkel, C., & Alikhon Aliev, A. (2022). The Lancet Commission on ending stigma and discrimination in mental health. The Lancet, 400(10361), 1438–1480. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(22)01470-2
  2. Pasaulio sveikatos organizacija. (2025, rugpjūčio 29 d.). Depressive disorder (depression) [faktų lapas]. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/depression
  3. Buntrock, C., Harrer, M., Sprenger, A. A., Illing, S., Sakata, M., Furukawa, T. A., Ebert, D. D., Cuijpers, P., & IPD-PrevDep Consortium. (2024). Psychological interventions to prevent the onset of major depression in adults: A systematic review and individual participant data meta-analysis. The Lancet Psychiatry, 11(12), 990–1001. https://doi.org/10.1016/S2215-0366(24)00316-X
  4. Cuijpers, P., Oud, M., Karyotaki, E., Noma, H., Quero, S., Cipriani, A., Arroll, B., & Furukawa, T. A. (2021). Psychologic treatment of depression compared with pharmacotherapy and combined treatment in primary care: A network meta-analysis. Annals of Family Medicine, 19(3), 262–270. https://doi.org/10.1370/afm.2676
  5. Cuijpers, P., Miguel, C., Harrer, M., Plessen, C. Y., Ciharova, M., Papola, D., Ebert, D., & Karyotaki, E. (2023). Psychological treatment of depression: A systematic overview of a ‘Meta-Analytic Research Domain’. Journal of Affective Disorders, 335, 141–151. https://doi.org/10.1016/j.jad.2023.05.011
  6. Higienos institutas, Psichikos sveikatos centras. Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas 2014–2023 m. https://www.hi.lt/uploads/Psichikos%20sveikatos%20centras/Psichikos_ir_elgesio_sutrikimu_paplitimas_2014_2023_m.pdf
  7. Gaudiešiūtė, E., Sharp, C., Skabeikytė-Norkienė, G., ir Barkauskienė, R. (2026). Uncovering trajectories of personality functioning in adolescence and their associations with baseline psychopathology. Frontiers in Psychiatry, 17, 1751455. https://doi.org/10.3389/fpsyt.2026.1751455
  8. Song, N., Hugh-Jones, S., West, R. M., Pickavance, J., & Mir, G. (2023). The effectiveness of anti-stigma interventions for reducing mental health stigma in young people: A systematic review and meta-analysis. Cambridge Prisms: Global Mental Health. https://doi.org/10.1017/gmh.2023.34
  9. Crockett, M. A., Núñez, D., Martínez, P., Borghero, F., Campos, S., Langer, Á. I., Carrasco, J., & Martínez, V. (2025). Interventions to reduce mental health stigma in young people: A systematic review and meta-analysis. JAMA Network Open, 8(1), e2454730. https://doi.org/10.1001/jamanetworkopen.2024.54730
  10. Baek, C. H., Kim, H. J., Park, H. Y., Seo, H. Y., Yoo, H., & Park, J. E. (2023). Influence of biogenetic explanations of mental disorders on stigma and help-seeking behavior: A systematic review and meta-analysis. Journal of Korean Medical Science, 38, e25. https://doi.org/10.3346/jkms.2023.38.e25
  11. Foulkes, L., & Andrews, J. L. (2023). Are mental health awareness efforts contributing to the rise in reported mental health problems? A call to test the prevalence inflation hypothesis. New Ideas in Psychology, 69, 101010. https://doi.org/10.1016/j.newideapsych.2023.101010