Psichologinės grupės – dėl ko kartu gali būti geriau, negu vienam?

14 Vas Psichologinės grupės – dėl ko kartu gali būti geriau, negu vienam?

Garsus austrų psichoanalitikas Zigmundas Froidas yra pasakęs: „Į pasaulį ateiname vieniši ir jį vieniši paliekame.“ Tačiau nors vienatvė yra neišvengiama gyvenimo dalis, tai nereiškia, kad su visais sunkumais turime tvarkytis vieni. Žmogus yra sociali būtybė – bendrystė ir palaikymas gali padėti lengviau įveikti iššūkius, geriau suprasti save ir savo santykius su kitais.

Kai galvojame apie emocinę sveikatą, dažniausiai įsivaizduojame individualias konsultacijas su psichologu. Tačiau yra dar viena veiksminga galimybė – psichologinės grupės. Jos suteikia erdvę mokytis, augti ir patirti, kad nesame vieni su savo sunkumais.

Grupė gali būti tarsi gyvenimo generalinė repeticija – saugi aplinka, kurioje galima tyrinėti savo emocijas, santykius ir mokytis naujų įgūdžių. Jos gali būti skirtingų tipų, dabar norime pristatyti dvi:

✔ Įgūdžių lavinimo grupės padeda išmokti konkrečių technikų ir strategijų, pavyzdžiui, streso valdymo, bendravimo ar emocijų reguliavimo. Čia svarbiausia aiški struktūra, praktika ir praktiškai pritaikomi metodai.

✔ Psichologinės grupės suteikia galimybę giliau suprasti save per bendravimą su kitais. Jos padeda atpažinti pasikartojančius elgesio modelius, geriau suvokti, kaip mus veikia santykiai, ir stiprinti emocinį atsparumą.

Psichologas Dominykas Šimkus
Apie psichologinę grupę

(Jei norite geriau suprasti save per santykius su kitais…)

Psichologinę grupę galime įsivaizduoti kaip gyvenimo generalinę repeticiją. Tai, ką jaučiame grupėje, pasireiškia ir gyvenime, bei atvirkščiai. Skirtumas tame, jog kasdienybėje mums labai retai pavyksta su žmonėmis nuosekliai aptarti savo santykius ir juos išnešti į dienos šviesą. Taip pat vengiame dalintis su aplinkiniais kaip jie mus veikia ir ką mes apie juos galvojame – juk dažnai ir nėra būtina, o kartais net ir nepriimtina. Psichologinėje grupėje sudaromos sąlygos tyrinėti ir aptarti savo buvimą tarp žmonių ir jų poveikį mums patiems. 

Visų pirma, taip galime geriau suprasti ir įsivardinti, kas vyksta mūsų viduje būnant tarp kitų. Galime tikrintis savo prielaidas apie žmones išgirsdami jų pačių nuomonę, mintis ir jausmus. Dažnai dirbdami grupėje įsitikiname, kad kiti galvoja ir jaučia visai ne tą, ką mes apie juos galvojame.

Taip pat, nors tai ir kelia daugiau iššūkių, grupė yra ta vieta, kurioje mes galime sužinoti ir patirti, kokį poveikį mes patys darome kitiems žmonėms. Kartais tą labai sunku priimti, kyla pasipriešinimas ir ginčyjimasis, kas teisus, o kas ne. Visgi svarbus ir daug vertės nešantis gali būti pats fakto suvokimas, kaip paveikiame kitus. Per šį suvokimą galime įgauti naujų įžvalgų apie gyvenimiškas situacijas, kuriose šis poveikis yra nutylimas, tačiau jis daro įtaką įvairiausiems kitų žmonių sprendimams, kurių motyvų mes nežinome.

Grupėje dalindamiesi savo išgyvenimais ir patyrimais kaip atsaką galime išgirsti įvairių, neišgalvotų ir nuoširdžių panašių istorijų, kurios kuria bendrumo jausmą bei mažina įtampą, kylančią iš minčių, jog mūsų bėdos yra tokios vienintelės ir mes esame su jomis izoliuoti. 

Vieno žmogaus ausys ir širdis gali veikti gydančiai. Kai jų yra dar devynis ar dešimt kart daugiau, šis poveikis tik stipresnis 🙂

Kokiais atvejais žmogui gali būti naudingiau rinktis grupinę terapiją, o ne individualias konsultacijas?

Grupė, lyginant su individualiomis konsultacijomis, suteikia kur kas daugiau naudos jei norime tiesiogiai tyrinėti savo santykius tarp žmonių ir savo buvimo poveikį jiems. Taip pat grupė siūlo unikalią galimybę išklausymą, paramą, atliepimą ir bendrumą patirti iš “paprastų” žmonių, ne specialistų, kas kartais gali atrodyti nuoširdžiau ir įtikimiau. Tiesa, svarbu suprasti, kad kartais grupėje galime pasigęsti išskirtinio individualaus dėmesio vien tik mums. Kartais tam tikriems klausimams reikia daug gilinimosi ir narpliojimo, o tam labiau tiktų individualios konsultacijos.

Ką žmogus turėtų žinoti prieš prisijungdamas prie psichologinės grupės? 

Einant į grupę reikėtų nusiteikti būti atviram ir pasiruošusiam priimti kitų grupės narių atvirumą. Atviri tarpusavio santykiai gali kelti iššūkių ir daug įvairių emocijų, todėl grupinė terapija protarpiais gali būti sunkiau pakeliama nei individuali.

Matyt ir taip akivaizdu, bet einant į grupę svarbus ir susidomėjimas tarpasmeniniais santykiais, pasirengimas eiti į ryšį su žmonėmis ir tikėjimas ar bent nuojauta, jog tai gali padėti. Todėl visai svarbu savęs paklausti – o kaip pasinaudojant kitų žmonių santykiu į mane bei mano į juos, galėčiau spręsti ar bent pažinti savo sunkumus, pasireiškiančius gyvenime?

Taip pat, atrodo svarbu paminėti, kad būnant grupėje mums tenka didesnė atsakomybė nei lankant individualias konsultacijas. Psichologas dirba darbą, gauna už tai pinigus, todėl vengiant ateiti į konsultacijas ar rimtai įsitraukti į darbą, daugiausiai kenkiame tik patys sau. Tačiau būnant grupėje, kiekvienas narys sprendžia jam labai svarbius ir jautrius klausimus ir jų nagrinėjimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo visų įsitraukimo lygio ir tarpusavio bendradarbiavimo.  Susitikimų praleidimai bei pasyvus dalyvavimas stipriai veikia visą grupės atmosferą. 

Kokia būtų jūsų žinutė tiems, kurie dvejoja dėl dalyvavimo psichologinėje grupėje?

Grupinė terapija yra gana lėtas, daug pastangų ir įsitraukimo reikalaujantis procesas, tačiau iš to galima sulaukti labai daug naudingų ir prasmingų vaisių. Mes esame socialios būtybės ir niekas taip nežeidžia, bet tuo pačiu ir negydo, kaip artimas ryšys su kitais žmonėmis. Grupė yra puiki proga tyrinėti savo buvimą tarp žmonių ir bandyti jį keisti teigiama linkme.

Psichologė Ieva Vasionytė
Apie įgūdžių lavinimo grupes

(Jei jaučiate, kad nerimas ir stresas per daug užvaldo kasdienybę…)

Įgūdžių lavinimo grupės – tai struktūruoti užsiėmimai, kuriuose dalyviai mokosi praktinių įrankių geriau tvarkytis su emocijomis, stresu ir santykiais. Šios grupės dažniausiai yra įrodymais grįstos ir yra skirtos tiek žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos sunkumais, tiek tiems, kurie siekia stiprinti savo psichologinį atsparumą, emocinį raštingumą ar išmokti įgūdžių, reikalingų konkrečiame gyvenimo etape: tėvystėje, paauglystėje ir pan. Įgūdžių lavinimo grupėse susitikimų laikas skiriamas teorinei medžiagai, konkrečių įgūdžių (pvz., viešo prisistatymo, reagavimo į vaiko intensyvias emocijas, dėmesingo įsisąmoninimo) mokymuisi. Mažiau dėmesio skiriama kiekvieno dalyvio gyvenimo istorijai ir individualiems išgyvenimams (nors asmenine patirtimi taip pat dalinamasi, aptariami iššūkiai, kylantys taikant įgūdžius, kurių mokomasi). Dažnai skiriami namų darbai. Užsiėmimų skaičius būna ribotas. Keli įgūdžių lavinimo grupių pavyzdžiai: paauglių socialinių įgūdžių grupės, pozityvios tėvystės programa, dėmesingu įsisąmoninimu grįsta streso valdymo programa ir kt.

Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta streso valdymo programa

Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta streso valdymo programą 1979 m. sukūrė mikrobiologas, budistinės meditacijos mokytojas Jon Kabt-Zinn. Pirmieji jos dalyviai buvo JAV Masačiusetso medicinos mokyklos Streso ligų klinikos pacientai. Šiandien šį programa yra laikoma vienu patikimiausių būdų treniruoti dėmesingo įsisąmoninimo įgūdį, kuris itin svarbus mažinant nerimo ir  nuotaikos sutrikimų simptomus, norint ugdyti atsparumą stresui, didinti psichologinę gerovę.

Kas yra Mindfulness (Dėmesingas įsisąmoninimas)?

> Tai dėmesio sutelkimas į dabartinį momentą tam tikru būdu: tikslingai ir nevertinant.

> Tai įgūdis, kuris treniruojamas atliekant meditacijas, kurių šaknys siekia senovės Rytų tradiciją, o forma ir turinys sukurti atlikus tūkstančius mokslinių tyrimų.

Kuo Mindfulness grįsta streso valdymo programa gali būti naudinga?

Programos metu sistemingai atlikdami meditacijas ugdysite Mindfulness – dėmesingo įsisąmoninimo – įgūdį. Tai Jums padės:

• sutelkti ir išlaikyti dėmesį ties Jums svarbiais dalykais;

• sumažinti impulsyvumą, priimti racionalesnius sprendimus;

• atsipalaiduoti, sumažinti nerimą ir ramiau reaguoti stresinėse situacijose;

• tapti kantresniais bei pakantesniais tiek sau, tiek ir kitiems;

• su didesniu lengvumu atlikti nuobodžias ar sunkias užduotis;

• mažiau jaudintis dėl praeities ar ateities, o labiau būti „čia ir dabar“;

• lengviau išbūti su lėtiniu ir emociniu skausmu;

• lengviau atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, emocinio valgymo.

Apie užsiėmimus ir kas vyksta jų metu:

Susitikimai vyksta du mėnesius, kartą per savaitę, po 2,5 val. Užsiėmimai vyksta grupėje (iki 12 žmonių). Grupės metu yra mažai teorijos ir daug praktikos. Atliekamos meditacijos, lavinančios dėmesingo įsisąmoninimo įgūdį, vyksta namų darbų ir praktikų aptarimas. 

Grupės formatas padeda lengviau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus: padidina įsipareigojimo jausmą praktikuotis savarankiškai, sudaro galimybę išgirsti kitų patirtis ir užduoti klausimus grupės vadovams bei kartu įveikti kylančius iššūkius medituojant.

Svarbu žinoti:

Nors programa gali būti naudinga ir tiesiog lankant užsiėmimus, tačiau reikšmingiausių rezultatų pasiekiama atliekant namų užduotis, tad prieš užsirašant į programą labai svarbu apsvarstyti savo realias galimybes ateinančius du mėnesius kasdien skirti 30-40 min. savo laiko praktikoms.

Šiuo metu klinika „Gali būti“ rengia dvi skirtingas psichologines grupes Vilniuje – kviečiame registruotis į atrankos pokalbį! Daugiau informacijos apie kiekvieną grupę ir registraciją rasite čia.